Siame poskyryje yra aprašyti du svarbūs ir aiškūs sindromai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Taip pat ir mažiau specifiški buliminiai sutrikimai – kaip persivalgymas, susijęs su psichologiniais veiksniais. Trumpai aprašytas su psichologiniais sutrikimais susijęs vėmimas.
F 50.0 Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija yra sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Dažniausiai sutrikimas pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims, tačiau (nors ir rečiau) pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų, taip pat vaikams prieš lytinį brendimą bei moterims, iki pat menopauzės. Nervinė anoreksija yra savarankiškas sindromas.
Nors pagrindinės nervinės anoreksijos priežastys toliau lieka neaiškios, tačiau vis daugiau duomenų rodo apie sociokultūrinų ir biologinių priežastinių faktorių sąveiką, taip pat mažiau specifišką psichologinių mechanizmų bei asmenybinio pažeidžiamumo įtaką. Sutrikimas susijęs su įvairaus sunkumo nepakankama mityba, dėl kurios atsiranda antrinių endokrininių ir metabolinių sutrikimų bei organizmo funkcijų sutrikimų. Lieka tam tikrų abejonių, ar tipiški endokrininiai pakitimai yra visiškai paaiškinami neprivalgymo ir jį sukėlusio elgesio (pvz., dietų laikymasis, dideli fiziniai krūviai ir kūno išvaizdos keitimas, specialiai sukeltas vėmimas ar liuosuojamųjų vaistų vartojimas ir dėl to sutrikęs elektrolitų balansas) tiesioginiu poveikiu, ar šiuos pakitimus lemia kiti, nežinomi faktoriai.
Diagnostika
Tiksliai diagnozei būtini visi šie kriterijai:
- kūno svoris išlieka bent 15% mažesnis (prarastas ar niekada nepasiektas) nei
turėtų būti, arba Quetelet’o kūno masės indeksas (kūno svoris kilogramais,
padalintas iš ūgio metrais kvadrato) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems kaip
16 m.). Prepubertatiniu laikotarpiu tai gali pasireikšti nepakankamu svorio
didėjimu augant; - pacientas sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto”. Vienas
ar daugiau šių elgesio būdų: specialiai sukeltas vėmimas, specialus
liuosuojamųjų vartojimas, per didelis fizinis krūvis, vartojimas apetitą
slopinamųjų preparatų, diuretikų; - kūno formos suvokimas įgauna specifinės psichopatologijos pobūdį, kai baimė
pastorėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja, ir pacientas ar pacientė
sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį; - bendras endokrininis sutrikimas apima pagumburio-hipofizės-gonadinę ašį,
pasireikšdamas moterims amenorėja, o vyrams – seksualinio potraukio ir
potencijos sumažėjimu (išimtis – vaginalinis kraujavimas moterims gaunančioms pakaitinį hormonų gydymą, kai hormonai vartojami daugiausia kontraceptikos tikslais). Kartu gali būti padidėjęs augimo hormono ir kortizolo lygis, skydliaukės hormonų periferinio metabolizmo sutrikimai, taip pat insulino
sekrecijos sutrikimai; - jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, tai pastarasis gali
sulėtėti ar iš viso sustoti (žmogus neauga; mergaitėms nesivysto krūtys ir būna pirminė amenorėja; berniukams genitalijos lieka juvenilinės). Pasveikus pubertatinis periodas paprastai užsibaigia normaliai, tačiau pirmosios mėnesinės vėluoja.
F 50.1 Netipiška nervinė anoreksija.
Šią kategoriją reikia vartoti aprašant tokias būkles, kurių klinikoje nėra vieno ar kelių esminių nervinės anoreksijos (F 50.0) požymių, pavyzdžiui, amenorėjos ar didelio svorio netekimo, tačiau visais kitais požymiais sutrikimas atitinka tipišką šio sutrikimo vaizdą. Ši kategorija taip pat geriau tinka aprašyti pacientams, kuriems būdingi visi esminiai nervinės anoreksijos požymiai, tačiau simptomai pasireiškia tik švelnia forma.
F 50.2 Nervinė bulimija.
Nervinė bulimija yra sindromas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio, dėl to pacientai imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto “storinančiam” efektui panaikinti. Šį terminą reikėtų vartoti aprašant tik tokį sutrikimą, kuris yra susijęs su nervine anoreksija, iš esmės pasižymėdamas ta pačia psichopatologija. Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį yra toks pat kaip anoreksijos, tačiau sutrikimo pradžia yra truputį vėlesnė. Nervinė bulimija gali būti suvokiama kaip lėtinės nervinės anoreksijos pasekmė (tačiau gali pasitaikyti ir atvirkštinis variantas). Iš pradžių pacientė su anoreksija gali priaugti svorio, jai atsiranda menstruacijos, susidaro pagerėjimo įspūdis, tačiau vėliau susiformuoja žalingas persivalgymo ir vėmimo stereotipas. Dėl pasikartojančio vėmimo gali atsirasti elektrolitų balanso sutrikimų, somatinių komplikacijų (tetaniją, epilepsijos priepuoliai, širdies ritmo sutrikimai, raumenų silpnumas) ir tolesnis žymus svorio kritimas.
Diagnostika
Tiksliai diagnozei reikalingi visi nurodyti kriterijai:
- nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti;
- pacientas negali susilaikyti nuo persivalgymo epizodų, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis;
- pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui vienu šių
būdų: sukelia vėmimą; piktnaudžiauja liuosuojamaisiais; badauja; naudoja
vaistus, pavyzdžiui, slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ar diuretikus. - psichopatologija pasižymi liguista baime nutukti, ir pacientas nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau premorbidinio kūno svorio.
F 50.3 Netipiška nervinė bulimiją.
Šį terminą reikia vartoti aprašant tokias būkles, kurių klinikoje trūksta vieno ar kelių esminių nervinės bulimijos (F 50.2) požymių , tačiau apskritai sutrikimas atitinka tipišką klinikinį vaizdą. Dažniausiai tai tiks aprašant pacientus su normaliu ar net padidėjusiu kūno svoriu, tačiau pasižyminčius būdingais persivalgymo periodais bei po jų sekančiu vėmimu ar liuosuojamųjų vartojimu.
F 50.4 Persivalgymas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais.
Šį kodą vartojame aprašyti tokiam persivalgymui, kuris yra reakcija į distresą ir sukelia nutukimą. “Reakcinis nutukimas” gali pasireikšti po artimųjų netekties, avarijų, chirurginių operacijų, emocinį distresą sukėlusių situacijų, ypač linkusiems į nutukimą asmenims.
F 50.5 Vėmimas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais.
Be sąmoningai sukeliamo vėmimo bulimijos metu pasikartojantis vėmimas gali pasireikšti disociacinio sutrikimo (F 44.-) ar hipochondrinio sutrikimo (F 45.2) metu kaip vienas fiziologinių simptomų taip pat nėštumo metu, kai emociniai veiksniai sukelia pykinimą ir vėmimą.
F 50.8 Kiti valgymo sutrikimai.
Apima: neorganinės kilmės piką suaugusiems, psichogeninį apetito praradimą.
F 50.9 Nepatikslintas valgymo sutrikimas.