Nerimas ir jo simptomai (informacija pacientams)
Nerimas yra labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas “laisvai plaukiojančiu”.
1 pav. Nerimo rūšys
Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui. Normalus nerimas ir nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais (1 lentelė). TKL-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu.Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės patologijos ar kitos sunkios psichikos ligos.
1 lentelė. Nerimo simptomai
| Psichologiniai | Somatiniai |
| Grėsmės ir baimės jausmas | Galvos skausmas ir svaigimas |
| Padidėjęs dirglumas | Pasunkėjęs mąstymas |
| Panika | Svaigulys |
| Bloga nuojauta | Smaugimo jausmas |
| Siaubo jausmas | Burnos sausumas |
| Nerimastis dėl smulkmenų | “Gumulas” gerklėje |
| Sumažėjusi dėmesio koncentracija | Hiperventiliacija |
| Nesugebėjimas atsipalaiduoti | Dusulys |
| Mirties nuo uždusimo baimė | |
| Pasunkėjęs kvėpavimas | |
| Krūtinės skausmas, širdies plakimas, tachikardija | |
| Pykinimas, vėmimas, viduriavimas | |
| Pilvo skausmas | |
| Sutrikusios lytinės funkcijos | |
| Padažnėjęs šlapinimasis | |
| Krūpčiojimas, nenustygimas vietoje | |
| Įtempti raumenys, virpulys, drebulys | |
| Raumenų skausmas | |
| Parestezijos | |
| Kojų ir bendras silpnumas, greitas nuovargis | |
| Padidėjęs prakaitavimas, šaltkrėtis, hiperhidrozė |
Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės. Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar pacientas nėra gydomas vaistais, kurie gali būti nerimo priežastis, ar nevartoja daug gėrimų, turinčių kofeino.
1. Diagnozei svarbūs gyvenimo įvykiai, nerimo ūmumas ir trukmė, nerimo eiga, kartu esantys kiti simptomai, nemiga ir depresija, nerimo pokyčiai per dieną, sutrikęs darbingumas.
2. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Reikia išsiaiškinti, ar šis sutrikimas nėra situacinė reakcija, situacinis nerimas, ar tokios būsenos nesąlygoja priklausomybė alkoholiui, vaistams, asmenybės sutrikimas, somatinė liga, ar tai nėra hiperventiliacijos sindromas.
3. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Gali padėti palaikomoji, kognityvioji psichoterapija, problemų sprendimo būdai.
4. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Depresija su nerimo simptomais nustatoma, kai yra pakankamai depresijos simptomų: sutrikę nuotaika, apetitas, miegas, kintanti būsena per parą, anhedonija, beviltiškumas, beprasmiškumas, kaltės jausmas, mintys apie mirtį, sulėtėjusi psichomotorika, sujaudinimas, sutrikusi dėmesio koncentracija.
5. Nerimas yra būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Šie sutrikimai gydomi vaistais ir psichoterapija ar vien tik psichoterapija, dažniausiai biheviorine ir kognityviąja terapija.
6. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze. Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas). Gali būti naudinga elgsenos, grupinė, šeimos terapija.