Psichozės

Psichozė

TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9 (nors ir ten sąmoningai nepateiktas šios koncepcijos apibrėžimas). “Psichozinis” paliktas kaip aprašomasis terminas, pavyzdžiui, F23, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. Šis terminas vartojamas aprašyti, kad nustatyta haliucinacijų, kliedesių ar tam tikrų elgesio sutrikimų (žymus sujaudinimas ir hiperaktyvumas, žymus psichomotorinis sulė­tėjimas ir katatoninis elgesys).Kartais kelias savaites ar mėnesius prieš atsirandant tipiškiems schizofrenijos simptomams, ypač jauniems žmonėms, atsiranda nespecifinių simptomų (interesų praradimas, bendravimo vengimas, nusišalinimas nuo darbo, dirglumas ar padidėjęs jautrumas). Šie simptomai nėra specifiški kokiam nors sutrikimui, bet ir nebūdingi sveikai individo būsenai. Dažnai jie sutrikdo šeimos santykius ir paciento veiklą, taip kaip vėliau pasireiškiantys būdingesni liguisti požymiai – kliedesiai ir haliucinacijos. Jeigu būtų galima identifikuoti ir patikimai aprašyti tipišką ir specifinį schizofrenijai prodromą ir įrodyti, kad jis nebūdingas kitiems psichikos sutrikimams ir žmonėms be psichikos sutrikimų, tuomet prodromas teisėtai galėtų būti įtrauktas kaip papildomas schizofrenijos kriterijus. TLK-10 schizofreniją diagnozuojama, remiantis būdingais kliedesiais, haliucinacijomis ir kitais simptomais  ir minimalia vieno mėnesio trukme. Daugelio klinicistų nuomone, didesnei daugumai pacientų, patiriančių ūmines psichozes, psichoziniai simptomai pasireiškia per kelias dienas ar daugiausia per vieną-dvi savaites, ir kad daugelis pacientų nepriklausomai nuo gydymo pasveiksta per dvi-tris savaites. Todėl buvo nustatytas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis tarp ūminių sutrikimų su schizofreniniais simptomais bei pačios schizofrenijos. Apie panašią trukmę kalbama ir ūminių simptominių psichozių metu (geriausias pavyzdys- amfetaminų sukeltos psichozės). Simptomai, atsiradę nutraukus toksinės medžiagos vartojimą, paprastai išnyksta per 8-10 dienų. Tačiau kol simptomai pasireiškia ir sukelia problemų (dėl to pacientas patenka į psichiatrinę tarnybą) praeina 7-10 dienų ir bendra trukmė būna 20 ir daugiau dienų. Todėl tikslinga laikytis 30 dienų arba vieno mėnesio termino nustatant schizofrenijos diagnozę, kai pastebima tipiškų schizofrenijos simptomų. Vieno mėnesio trukmės psichozinių simptomų periodas kaip būtinas schizofrenijos diagnozavimo kriterijus, prieštarauja nuomonei, kad schizofrenijai būdinga palyginti ilgalaikė eiga. Ne vienoje nacionalinėje klasifikacijoje pritaikytas šešių mėnesių trukmės periodas, bet pastaraisiais metais toks schizofrenijos trukmės apribojimas didesnės reikšmės neturi. Tarptautinės schizofrenijos ir su ja susijusių sutrikimų studijos nustatė, kad didelė dalis ligonių su tipiškais ir aiškiais schizofrenijos simptomais, kurie tęsiasi daugiau kaip vieną, bet mažiau kaip šešis mėnesius, visiškai pasveiko, arba jų psichinė būklė žymiai pagerėjo. Todėl, atsižvelgiant į TLK-10 tikslus, reikėtų vengti bet kokių prielaidų apie neišvengiamą schizofrenijos chroniškumą, ir suprasti šį terminą kaip sindromo aprašymą. Sindromą gali sukelti įvairios priežastys (kurių dauguma nežinomos), ir jis gali įvairiai baigtis, priklausomai nuo genetinių, somatinių, socialinių ir kultūrinių sąlygų.

Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20-F29

F20     Schizofrenija.

F20.0 Paranoidinė schizofrenija.

F20.1 Hebefreninė schizofrenija.

F20.2 Katatoninė schizofrenija.

F20.3 Nediferencijuota schizofrenija.

F20.4 Poschizofreninė depresija.

F20.5 Rezidualinė schizofrenija.

F20.6 Paprastoji schizofrenija.

F20.8 Kita schizofrenija.

F20.9 Nepatikslinta schizofrenija.

Gali būti vartojamas penktasis ženklas, klasifikuojantis eigą:

F20.x0 Nepertraukiama.

F20.x1 Epizodinė su progresuojančiu defektu.

F20.x2 Epizodinė su nekintamu defektu.

F20.x3 Epizodinė remituojanti.

F20.x4 Dalinė remisija.

F20.x5 Visiška remisija.

F20.x8 Kita.

F20.x9 Eiga neaiški, stebėjimo laikotarpis per trumpas.

F21      Schizotipinis sutrikimas.

F22     Nuolatiniai  kliedesiniai sutrikimai.

F22.0 Kliedesinis sutrikimas.

F22.8 Kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai.

F22.9 Nepatikslintas  nuolatinis kliedesinis sutrikimas.

F23     Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai.

F23.0 Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be schizofrenijos simptomų.

F23.1 Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su schizofrenijos simptomais.

F23.2 Ūminis panašus j schizofrenija psichozinis sutrikimas.

F23.3 Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai vyraujant kliedesiams.

F23.8 Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai.

F23.9 Nepatikslintas ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas.

Gali būti vartojamas ir penktasis ženklas, kuris identifikuotų susijusio ūminio streso buvimą ar nebuvimą.

F23.x0 Be susijusio ūminio streso.

F23.x1 Su susijusiu ūminiu stresu.

F24     Indukuotas kliedesinis sutrikimas.

F25     Schizoafektiniai sutrikimai.

F25.0 Schizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. F25.1 Schizoafektinis sutrikimas, depresijos, tipas. F25.2 Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. F25.8 Kiti schizoafektiniai sutrikimai.

F25.9 Nepatikslintas schizoafektinis sutrikimas.

F28     Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai.

F29     Nepatikslinta neorganinė psichozė.

Papildomai: https://psichika.wordpress.com/