Žodžio dalis “agora” kilusi iš graikų kalbos ir reiškia senovės graikų tautos susirinkimą ir vietą, kur buvo renkamasi. Taip vadinosi ir aikštė su šventyklomis, turgavietėmis, valstybinėmis įstaigomis. O fobija – tai liguista, Įkyri, nepagrista baimė. Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių -parduotuvėse, teatruose, kavinėse. Agorafobija – gana dažna liga. Ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Pacientai tam tikrose situacijose jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia svaigimo jausmu, padidėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sunkumu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net išprotėjimo baime, – visa tai gali peraugti Į paniką. Vėliau sergantysis pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašius jausmus. Agorafobija Lietuvos gydymo įstaigose pradėta diagnozuoti nuo 1990 metų. Šiuo metu yra naujos gydymo galimybės. Laukti savaiminio pasveikimo nėra būtina, o kartais ir pavojinga, nes gali atsirasti depresija, priklausomybė alkoholiui ir raminamiems vaistams, įsitikinimas, kad sergama nepagydoma liga. Savarankiškai gali gydytis valingi, ištvermingi, pažįstantys savo kūno pojūčius, sugebantys analizuoti save asmenys, žinodami, kas yra nerimas, ar yra grėsmė apalpti, mirti, išprotėti nerimo būsenos metu. Jei nesiseka, reiktu turėti draugą, patarėją ar galimybę pasitarti su specialistu.
