Psichologai apie depresiją

Pastaruoju metu depresija skųstis populiaru. Depresiją išgyvenantys žmonės ją jaučia ir suvokia kiek skirtingai. Vieniems ji pasireiškia liūdna nuotaika, kitiems- fiziniu išsekimu, tretiems- sutrikusiu miegu. TLK- 10 depresiją apibūdina šie požymiai: liūdna nuotaika, sumažėję interesai, pasitenkinimas ir energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas. Paminėtus požymius gali lydėti ir kiti simptomai: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės ir bausmės jausmai, beviltiškumas, savižudybinės idėjos, sutrikęs miegas ar apetitas.

Daugumą šių simptomų vienu ar kitu metu patiriame visi, todėl dažnam gali kilti klausimas- ar tai, ką jaučiu, jau yra depresija. Depresijai diagnozuoti, jums turėtų pasireikšti bent 4 iš paminėtų simptomų ir jų poveikis turėtų būti jaučiamas ne trumpiau kaip 2 savaites. Taigi, jeigu po didesnės šventės ar aktyvesnio padirbėjimo jaučiatės išsekęs, prislėgtas, nenorite nieko matyti, tai dar nereiškia, kad susirgote depresija. Galbūt jums tiesiog reikia pailsėti.

Kaip atskirti tikrąją depresiją nuo situacinio nuotaikos pablogėjimo? Čia gali padėti depresijos priežasčių žinojimas. Išsamūs biocheminiai, psichologiniai tyrinėjimai atrado nemažai galimų depresijos priežasčių. Paminėsime keletą jų. Dabar jau nebesiginčijama dėl depresijose pastebimų biocheminių medžiagų apykaitos pokyčių smegenyse bei hormoninių pakitimų kai kurių depresijų atvejais. Medikamentinis depresijos gydymas kaip tik ir siekia atstatyti šią sutrikusią pusiausvyrą. Tuo tarpu psichologinės teorijos depresijos kilmės ieško žmogaus jausmų, suvokimo, mąstymo sferose.

Minėtus depresijos simptomus pajunta beveik kiekvienas, išgyvenantis netektį, todėl psichologinių depresijos priežasčių galima ieškoti užsitęsusioje ar nesėkmingai išgyventoje gedulo situacijoje (psichodinaminė psichoterapija). Depresiją, anot šios krypties autorių, gali sukelti netgi ne būtinai reali žmogaus netektis, bet ir simbolinė, įsivaizduojama netektis, pavyzdžiui, ilgai laukto paaukštinimo pareigose negavimas. Šios krypties psichoterapijoje daug dirbama su neišreikštu pykčiu, netekties jausmų patirtų praeityje įsisąmoninimu.
Elgesio (bihevioristinėje) psichoterapijoje depresijos priežastimi laikomas teigiamo pastiprinimo nebuvimas, ko pasekoje asmuo tampa pasyviu, prislopintu, nepasitikinčiu savimi. Elgesio psichoterapija orientuota į depresija sergančiojo pastiprinimą, aktyvinimą sukuriant aplinką su pakankamai stimulų, skatinančių aktyvų gyvenimą ir pasitikėjimą savimi.
Daug dėmesio depresijų kilmės aiškinimui ir gydymui skiria kognityvinė psichologija bei terapija. Šios krypties atstovai teigia, kad tiek depresiją, tiek kitus emocinius sutrikimus sukelia ne objektyvūs gyvenimo įvykiai, bet būdai, kuriais žmonės tuos įvykius interpretuoja. Pavyzdžiui, anot kognityvistų, depresiją sukelia ne reali nesėkmė, bet galvojimas, kad žmogus visą laiką turi būti neklystantis, kompetentingas, kad visur jį turi lydėti sėkmė. Kadangi realiame gyvenime nesėkmių visiškai išvengti yra neįmanoma, taip mąstantis žmogus save pasmerkia dažniems nusivylimams tiek savimi, tiek supančiu pasauliu.
Humanistinės- egzistencinės psichoterapijos atstovai depresiją laiko natūralia reakcija, kylančia dėl nesugebėjimo gyventi pilnai ir autentiškai. Jeigu depresyvus žmogus pastoviai jaučiasi kaltas, tai, anot egzistencialistų, jis ir yra kaltas, nes vengia rinktis, vengia panaudoti savo asmenybės potencialą ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Kalbant apie depresijos gydymą, svarbu žinoti, kad tam tikros depresijų formos turi labai aiškų biocheminį, organinį pagrindą (pvz.: depresijos, kylančios po galvos smegenų traumų, esant smegenų ar antinksčių augliams, pogimdyminės depresijos) ir jų gydymo pagrindas yra antidepresantai. Kitoms depresijų formoms- psichogeninėms depresijoms- tinkamesnis gydymas psichoterapija, kuris dažnai taikomas derinant jį su medikamentiniu gydymu. Netektis, staigiai pasikeitusi gyvenimo situacija, įvairios psichologinės traumos yra dažniausi depresiją sukeliantys psichologiniai faktoriai. Kreipiantis į specialistą svarbu nepamiršti, kad nei vaistai, nei psichoterapeutas pilnai neišgydys depresijos be paties žmogaus pastangų; geriausiu atveju jie tik sumažins vidinę kančią ar pakels nuotaiką. Svarbu neignoruoti natūralių gydytojų, kuriuos savyje turime kiekvienas- fizinio aktyvumo, malonios veiklos, nuoširdaus pabendravimo su svarbiu žmogumi. Kuo daugiau atrasime tokių vidinių gydytojų ir naudosimės jų paslaugomis, tuo mažiau būsime priklausomi nuo kenksmingų aplinkos poveikių, jausimės labiau pasitikintys savimi, o tuo pačiu sumažinsime depresijos galimybę.
Taigi, depresijos priežasčių gali būti daug ir įvairių, čia paminėtos tik pagrindinės. Taip pat nemažai yra ir būdų, kaip padėti žmogui, susirgusiam šia liga ar pajutusiam pirmuosius jos požymius. Jeigu šiuo metu išgyvenate depresiją, kreipkitės į psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą- jis padės jums atrasti patį tinkamiausią gydymo būdą.

Psichologas Julius Kvedarauskas