Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kuomet sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija (nebesidomima reguliaria ir malonia veikla), sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, kyla mintis nusižudyti, sutrinka įvairios funkcijos. Dauguma sergančiųjų depresija niekada nesikreipia į specialistus. Anot Fry, pirminės sveikatos priežiūros gydytojai iš 2500 aptarnaujamų gyventojų 20 %, t.y. 500 asmenų, nustato depresijas. Depresija laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais be to jie dažnai serga somatinėmis ligomis, yra senyvi, dalį ligonių sudaro moterys po gimdymo.
Depresijos epizodo diagnostikos kriterijai (TLK-10)
1. Paciento nurodoma depresiška nuotaika (t.y. liūdesys ar tuštumo jausmas) beveik visą dieną, kasdien ar tokia nuotaika pastebima kitų asmenų (pvz., verksmingumas).
Pastaba: vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti dirglia nuotaika.
2. Ryškiai sumažėję interesai ar pasitenkinimas atliekama veikla kasdien, beveik visą dieną (nurodoma paciento ar kitų asmenų).
3. Sumažėjusi ar padidėjusi kūno masė (5 % per mėnesį) arba sumažėjęs ar padidėjęs apetitas kasdien.
4. Nemiga naktį ar mieguistumas dieną.
5. Sustiprėjusi ar sulėtėjusi psichomotorika beveik kasdien (pastebima ne tik paciento, bet ir aplinkinių asmenų).
6. Nuovargis ar sumažėjusi energija beveik kasdien.
7. Beviltiškumo ar kaltės jausmas (iki kliedesių) beveik kasdien.
8. Nesugebėjimas susitelkti ar neryžtingumas, sutrikęs mąstymas beveik kasdien (nurodomi pacientų ar kitų asmenų).
9. Pasikartojančios mintys apie mirtį (bet ne mirties baimė), savižudybę ar ketinimas žudytis, planavimas nusižudyti.
Pastaba: vaikų kūno masė gali nedidėti.
Daugelis pacientų, sergančių depresija, jaučiasi izoliuoti ir beviltiški. Todėl empatiška pažiūra ir paciento palaikymas yra svarbūs pokalbio komponentai. Juos nuraminkite, pasakydami, kad bus suteikta pagalba, kad depresija yra pagydoma, kaip dažnai ja sergama. Venkite lengvabūdiško, tuščio optimizmo (“nusišypsokite, viskas nėra taip blogai”), kurį pacientai suvokia kaip empatijos trūkumą. Ieškokite stresų, veiksnių, kurie palaiko depresiją. Asmenys, juos žinodami, mažiau jaus kaltės jausmą, geriau save vertins. Žmogaus kaltės jausmas gali sumažėti ir tuomet, kai jam paaiškinama, jog depresija bei somatinės ligos yra panašios ir jas reikia gydyti.
DEPRESIJOS DIAGNOSTIKA (DSM-IV KRITERIJAI)
1. Miegas. Insomnija ar hipersomnija
2. Nuotaika. Prislėgta
3. Interesai. Interesų, pasitenkinimo praradimas
4. Kaltės jausmas. Savęs nuvertinimas, nepagrįstas kaltės jausmas, bevertiškumas, bejėgiškumas,beviltiškumas
5. Energija. Silpnumas, nuovargis ar energijos trūkumas
6. Sugebėjimas susikaupti. Sumažėjusi galimybė susikaupti, neryžtingumas
7. Apetitas. Apetito sumažėjimas, >5% svorio sumažėjimas ar padidėjimas per mėnesį
8. Psichomotorika. Sulėtėjimas ar sujaudinimas
9. Savižudybė. Mintys, planavimas ar ketinimas
PAPILDOMAI
A. PER 2 SAVAITES VIENU METU PASTEBĖTI MAŽIAUSIAI 5 IŠ ČIA IŠVARDINTŲ 9 SIMPTOMŲ, DĖL KURIŲ PAKITO ĮPRASTINĖ VEIKLA
B. DEPRESIJĄ PATVIRTINA PSICHOLOGINIAI SIMPTOMAI (PRISLĖGTA NUOTAIKA, KALTĖS JAUSMAS, MINTYS APIE SAVIŽUDYBĘ)
C. ANAMNEZĖ: VIDUTINIŠKAI 5-6 DEPRESIJOS PER 20 METŲ, DEPRESIJOS IR MANIJOS ARTIMŲ GIMINIŲ TARPE
D. NĖRA ORGANINĖ DEPRESIJA
