Demencija, delyras

Demencija

Demencija – tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas. Šis sindromas pasireiškia sergant Alzheimer’io liga, smegenų kraujagyslių patologija ir esant kitoms būsenoms, pirminiu ar antriniu būdu pažeidusioms smegenis.
Demencija sukelia žymų intelekto smukimą, dažniausiai tam tikrą kasdieninių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip: prausimasis, apsirengimas, asmeninė higiena, maitinimasis ir tualetas, pablogėjimą.

Diagnostika

Pirmasis reikalavimas, diagnozuojant demenciją, yra atminties ir mąstymo pablogėjimas, kuris sukelia, kasdieninio gyvenimo įgūdžių pakitimus. Atminties pablogėjimas sukelia naujos informacijos įsiminimo, saugojimo ir atgaminimo sutrikimų, tačiau ir anksčiau įgyta informacija gali būti užmirštama, ypač vėlesnėse demencijos stadijose. Demencija yra daugiau nei dismnezija: jai būdinga ir mąstymo, ir abstrahavimo pablogėjimas, taip pat mąstymo nuoseklumo pakitimai. Pakinta ir dėmesys – asmuo pastebi, kad jam darosi sunku įsidėmėti kelis dalykus iš karto, pavyzdžiui, sunku kalbėti su keliais asmenimis vienu metu, nukreipti dėmesį nuo vieno objekto prie kito. Jei demencijos diagnozė yra pagrindinė, sąmonė turi būti aiški. Tačiau galima dviguba delyro ir demencijos diagnozė (F05.1). Norint kliniškai diagnozuoti demenciją, visi minėti demencijos simptomai turi trukti bent šešis mėnesius.

Diferencinė diagnostika.

Depresinis sutrikimas (F30 – F39) gali pasižymėti keletu ankstyvosios demencijos požymių, ypač atminties pablogėjimu, sulėtėjusiu mąstymu ir reakcijos stoka; delyras (F05); lengvas ar vidutinis protinis atsilikimas (F70 – F71); silpna pažintinė veikla dėl skurdžios socialinės aplinkos bei išsilavinimo stokos; jatrogeniniai medikamentiniai psichikos sutrikimai (F06.-).

Kategorijų sąrašas F00-F09
Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai:
F00 Demencija, sergant Alzheimer’io liga.
F00.0 Demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimer’io liga.
F00.1 Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimer’io liga.
F00.2 Demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimer’io liga.
F00.9 Nepatikslinta demencija, sergant Alzheimer’io liga.
F01 Kraujagyslinė demencija.
F01.0 Staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija.
F01.1 Multiinfarktinė demencija.
F01.2 Subkortikinė kraujagyslinė demencija.
F01.3 Mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija.
F01.8 Kita kraujagyslinė demencija.
F01.9 Nepatikslinta kraujagyslinė demencija.
F02 Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis.
F02.0 Demencija, sergant Pick’o liga.
F02.1 Demencija, sergant Creutzfeldt’o-Jakob’o liga.
F02.2 Demencija, sergant Huntington’o liga.
F02.3 Demencija, sergant Parkinson’o liga.
F02.4 Demencija, sergant žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] liga.
F02.8 Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis.
F03 Nepatikslinta demencija.
F00-F03 aprašytoms demencijoms patikslinti gali būti pridedamas
penktasis kodo ženklas:
.x0 Be papildomų simptomų.
.x1 Kiti simptomai, vyrauja kliedesiai
.x2 Kiti simptomai, vyrauja haliucinacijos.
.x3 Kiti simptomai, vyrauja depresija.
.x4 Kiti mišrūs simptomai.
F04 Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio
arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
F05 Delyras, nesusijęs su alkoholiu arba kitomis
psichoaktyviosiomis medžiagomis.
F05.0 Delyras be demencijos.
05.1 Delyras esant demencijai.
F05.8 Kitas delyras.
F05.9 Nepatikslintas delyras.