Alzheimerio liga

F00 Demencija, sergant Alzheimer’io liga

Alzheimerio liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai. Jos pradžia dažniausiai nepastebima, eiga lėta, keletą metų nuosekliai progresuojanti. Tai gali trukti 2-3 metus, o kartais ir žymiai daugiau. Pradžia galima vidutiniame ar netgi kiek ankstesniame amžiuje (anksti prasidėjusi Alzheimer’io liga), bet dažniau – vyresniame (vėlai prasidėjusi Alzheimer’io liga). Kai susirgimas prasideda iki 65-70 metų, reikia ieškoti panašios demencijos šeimos anamnezėje, ir galima žymiai greitesnė eiga su momenines ir smilkinines skilčių pažeidimo simptomatika, disfazija ar dispraksija. Kai pradžia vėlyva, eiga paprastai lėtesnė, pažeidžiamos visos aukštesniosios žievės funkcijos.
Konstatuojama charakteringų pakitimų smegenyse: žymus neuronų, ypač hipo-kampo srityje, bevardėje medžiagoje, locus ceruleus ir smilkininėje-momeninėje bei kaktinėje žievėje sumažėjimas; neurofibrilinių rezginių susidarymas; neuritinių (argentofilinių) plokštelių iš amiloido susiformavimas (nors galimos ir be amiloido); granulovakuolinių kūnelių atsiradimas. Taip pat randama ir neurocheminių pakitimų: fermento acetilcholintransferazės, acetilcholino, kitų neuromediatorių ir neuromoduliatorių kiekio sumažėjimas.
Demencija, sergant Alzheimer’io liga, yra negrįžtama.

Diagnostika

Svarbiausi diagnostikos požymiai:
a) anksčiau aprašytos demencijos buvimas;
b) lėta pradžia su nuosekliu blogėjimu. Paprastai sunku nustatyti ligos pradžią, tačiau aplinkiniai gana greitai pastebi žmoguje tam tikrų defektų.
c) nėra klinikinių požymių ar specialių tyrimų rezultatų, kurie rodytų, kad psichikos patologija kilusi dėl kitos smegenų ar sisteminės ligos, sukeliančios demenciją (t.y. hipotirozė, hiperkalcemija, vitamino B12 stoka, niacino deficitas, neurosifilis, normalaus spaudimo hidrocefalija ar subdurinė hematoma);
d) nėra staigios sutrikimo vystymosi pradžios arba židininės neurologinės simptomatikos, pavyzdžiui, hemiparezės, jutimo sutrikimų, regėjimo lauko pakitimų ir koordinacijos sutrikimų ankstyvuoju periodu (nors šie fenomenai galimi vėliau).
Tam tikrais atvejais galima kartu nustatyti Alzheimer’io ligos ir kraujagyslinės demencijos simptomatiką. Tokiu atveju turi būti rašoma dviguba diagnozė. Kai kraujagyslinė demencija atsiranda anksčiau nei Alzheimer’io liga, pastarąją beveik neįmanoma diagnozuoti, remiantis klinikiniais požymiais.

F00.0. Demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimer’io liga
Demencija, sergant Alzheimer’io liga, kuri prasideda iki 65 metų ir progresuoja reliatyviai greitai, blogėjant daugeliui aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. Afazija, agrafija, aleksija ir apraksija daugeliu demencijos atvejų diagnozuojama gana anksti.
Amžius – iki 65 metų ir dažniausiai greitas simptomatikos progresavimas.
F00.1. Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimer’io liga.
Demencija, sergant Alzheimer’io liga, kuri prasideda sulaukus 65 metų, paprastai aštuntame dešimtmetyje
F00.2. Demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimer’io liga.
Demencijos, kurioms netinka kriterijai, aprašyti F00.0 ir F00.1 kategorijose; taip pat čia aprašomos mišrios Alzheimer’io tipo ir kraujagyslinės demencijos.
F00.9. Nepatikslinta demencija, sergant Alzheimer’io liga.