F05 Delyras, nesusijęs su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis
Etiologiškai nespecifinis sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego-budrumo ciklo sutrikimais. Gali išryškėti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniau per 60 metų. Delyrinė būsena yra praeinanti ir besikeičiančio intensyvumo; daugeliu atvejų pasveikstama per keturias savaites arba greičiau. Kartais delyras gali užsitęsti su pokyčiais iki šešių mėnesių, ypač jeigu atsiranda sergant lėtine kepenų liga, karcinoma arba poūminiu bakteriniu endokarditu. Skirtumai, kurie kartais nurodomi tarp ūminio ir poūminio delyro, neturi didesnės klinikinės reikšmės; būsena turėtų būti vertinama kaip vienas sindromas, turintis skirtingą trukmę bei išreikštumą, svyruojantį nuo lengvo iki labai sunkaus. Delyrinė būsena gali atsirasti demencijos fone arba pereiti į ją.
Ši kategorija neturėtų būti vartojama delyro būsenoms, susijusioms su psichoaktyviųjų vaistų vartojimu, apibūdintoms F10-F19. Delyrinės būsenos dėl vartojamų medikamentų (ūminės suglumimo būsenos vyresniems pacientams dėl antidepresantų) turėtų būti koduojamos šiame skyriuje. Tokiais atvejais delyrą sukėlęs medikamentas taip pat turėtų būti pažymimas papildomais T kodais iš TLK-10 XIX skyriaus.
Diagnostika
Tiksliai diagnozei nustatyti būtini lengvi ar sunkūs simptomai kiekvienoje iš šių grupių.
-
Sąmonės ir dėmesio sutrikimas (nuo obnubiliacijos iki komos; sumažėjusi
galimybė nukreipti, sutelkti, išlaikyti ir perkelti dėmesį);
-
Totalinis kognityvinių funkcijų pakenkimas (suvokimo iškreipimas, iliuzijos ir
haliucinacijos – dažniausiai regimosios; abstraktaus mąstymo ir supratimo
pakenkimas su arba be praeinančių kliedesių, bet paprastai su tam tikro laipsnio
inkoherencija; pakartojimo ir trumpalaikės atminties pakenkimas, bet
santykinai nepakitusi atmintis apie tolimesnius įvykius; taip pat dezorientacija
laike, sunkesniais atvejais vietos ir savęs nesuvokimas);
-
Psichomotorinis pakenkimas (hipo- ar hiperaktyvumas ir neprognozuojami
perėjimai iš vieno į kitą; prailgėjęs reakcijos laikas; pagreitėjusi ar sulėtėjusi
kalbos tėkmė; sustiprėjusios sujaudinimo reakcijos);
-
Miego-budrumo ciklo pakenkimas (insomnija arba sunkiais atvejais visiška
nemiga, arba inversinis miego-budrumo ciklas; mieguistumas dienos metu;
naktinis simptomų paryškėjimas; naktimis varginantys sapnai ar košmarai,
kurie pabudus gali tęstis kaip haliucinacijos);
-
Emocijų sutrikimai t.y. depresija, nerimas ar baimė, dirglumas, euforija, apatija
arba suglumimas.