Kategorijų sąrašas F00-F09
Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai:
F00 Demencija, sergant Alzheimer’io liga.
F00.0 Demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimer’io liga.
F00.1 Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimer’io liga.
F00.2 Demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimer’io liga.
F00.9 Nepatikslinta demencija, sergant Alzheimer’io liga.
F01 Kraujagyslinė demencija.
F01.0 Staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija.
F01.1 Multiinfarktinė demencija.
F01.2 Subkortikinė kraujagyslinė demencija.
F01.3 Mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija.
F01.8 Kita kraujagyslinė demencija.
F01.9 Nepatikslinta kraujagyslinė demencija.
F02 Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis.
F02.0 Demencija, sergant Pick’o liga.
F02.1 Demencija, sergant Creutzfeldt’o-Jakob’o liga.
F02.2 Demencija, sergant Huntington’o liga.
F02.3 Demencija, sergant Parkinson’o liga.
F02.4 Demencija, sergant žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] liga.
F02.8 Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis.
F03 Nepatikslinta demencija.
F00-F03 aprašytoms demencijoms patikslinti gali būti pridedamas
penktasis kodo ženklas:
.x0 Be papildomų simptomų.
.x1 Kiti simptomai, vyrauja kliedesiai
.x2 Kiti simptomai, vyrauja haliucinacijos.
.x3 Kiti simptomai, vyrauja depresija.
.x4 Kiti mišrūs simptomai.
F04 Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio
arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
F05 Delyras, nesusijęs su alkoholiu arba kitomis
psichoaktyviosiomis medžiagomis.
F05.0 Delyras be demencijos.
05.1 Delyras esant demencijai.
F05.8 Kitas delyras.
F05.9 Nepatikslintas delyras.
F06 Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo,
disfunkcijos ir somatinės ligos.
F06.0 Organinė haliucinozė.
F06.1 Organinis katatoninis sutrikimas.
F06.2 Organinis kliedesinis [panašus į schizofreniją] sutrikimas.
F06.3 Organiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai.
.30 Organinė manija.
.31 Organinis bipolinis sutrikimas.
.32 Organinė depresija.
.33 Organinis mišrus afektinis sutrikimas.
F06.4 Organinis nerimo sutrikimas.
F06.5 Organinis disociacinis sutrikimas.
F06.6 Organinis emocinio labilumo [asteninis] sutrikimas.
F06.7 Lengvas kognityvinis sutrikimas.
F06.8 Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos
ir somatinės ligos.
F06.9 Nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo,
disfunkcijos ir somatinės ligos.
F07 Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos,
pažeidimo ir disfunkcijos.
F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas.
F07.1 Poencefalitinis sindromas.
F07.2 Potrauminis sindromas.
F07.8 Kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos,
pažeidimo ir disfunkcijos.
F07.9 Nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas
dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos.
F09 Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas.
F10-F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas
F10 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį.
F11 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus.
F12 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kanabinoidus.
F13 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias
ir migdančiąsias medžiagas.
F14 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kokainą.
F15 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius,
taip pat ir kofeiną.
F16 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant haliucinogenus.
F17 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant tabaką.
F18 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakias medžiagas.
F19 – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas
psichoaktyviąsias medžiagas.
Norint nurodyti klinikinę būklę, reikia naudoti ketvirtąjį ir penktąjį ženklus.
F1x.0 Ūminė intoksikacija.
.00 Nekomplikuota.
.01 Su trauma arba kitu kūno sužalojimu.
.02 Su kitomis medicininėmis komplikacijomis.
.03 Su delyru.
.04 Su suvokimo sutrikimais.
.05 Su koma.
.06 Su traukuliais.
.07 Patologinė intoksikacija.
F1x.1 Žalingas vartojimas.
F1x.2 Priklausomybės sindromas.
.20 Dabar susilaiko.
.21 Dabar susilaiko, bet saugioje aplinkoje.
.22 Dabar yra kliniškai prižiūrimose palaikomojo arba pakaitinio
gydymo sąlygose [valdoma priklausomybė].
.23 Dabar susilaiko, bet gydomas aversiją sukeliamaisiais
arba užblokuojamaisiais vaistais.
.24 Dabar vartoja medžiagą [aktyvi priklausomybė].
.25 Nuolatinis vartojimas.
.26 Epizodinis vartojimas [dipsomanija].
F1x.3 Abstinencijos būklė.
.30 Nekomplikuota.
.31 Su traukuliais.
F1x.4 Abstinencijos būklė su delyru.
.40 Be traukulių.
.41 Su traukuliais.
F1x.5 Psichozinis sutrikimas.
.50 Panašus j schizofreniją.
.51 Vyrauja kliedesiai.
.52 Vyrauja haliucinacijos.
.53 Vyrauja polimorfiškumas.
.54 Vyrauja depresijos simptomai.
.55 Vyrauja manijos simptomai.
.56 Mišrus.
F1x.6 Amnezinis sindromas.
F1x.7 Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas.
.70 Reminiscencijos.
.71 Asmenybės arba elgesio sutrikimas.
.72 Rezidualinis afektinis sutrikimas.
.73 Demencija.
.74 Kiti nuolatiniai kognityviniai pakenkimai.
.75 Vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas.
F1x.8 Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.
F1x.9 Nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas.
20-F29 Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai
F20 Schizofrenija.
F20.0 Paranoidinė schizofrenija.
F20.1 Hebefreninė schizofrenija.
F20.2 Katatoninė schizofrenija.
F20.3 Nediferencijuota schizofrenija.
F20.4 Poschizofreninė depresija.
F20.5 Rezidualinė schizofrenija.
F20.6 Paprastoji schizofrenija.
F20.8 Kita schizofrenija.
F20.9 Nepatikslinta schizofrenija.
Gali būti vartojamas penktasis ženklas, klasifikuojantis eigą:
F20.x0 Nepertraukiama.
F20.x1 Epizodinė su progresuojančiu defektu.
F20.x2 Epizodinė su nekintamu defektu.
F20.x3 Epizodinė remituojanti.
F20.x4 Dalinė remisija.
F20.x5 Visiška remisija.
F20.x8 Kita.
F20.x9 Eiga neaiški, stebėjimo laikotarpis per trumpas.
F21 Schizotipinis sutrikimas.
F22 Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai.
F22.0 Kliedesinis sutrikimas.
F22.8 Kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai.
F22.9 Nepatikslintas nuolatinis kliedesinis sutrikimas.
F23 Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai.
F23.0 Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas
be schizofrenijos simptomų.
F23.1 Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas
su schizofrenijos simptomais.
F23.2 Ūminis panašus į schizofrenija
psichozinis sutrikimas.
F23.3 Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai
vyraujant kliedesiams.
F23.8 Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai.
F23.9 Nepatikslintas ūminis ir praeinantis
psichozinis sutrikimas.
Gali būti vartojamas ir penktasis ženklas, kuris identifikuotų susijusio
ūminio streso buvimą ar nebuvimą.
F23.x0 Be susijusio ūminio streso.
F23.x1 Su susijusiu ūminiu stresu.
F24 Indukuotas kliedesinis sutrikimas.
F25 Schizoafektiniai sutrikimai.
F25.0 Schizoafektinis sutrikimas, manijos tipas.
F25.1 Schizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas.
F25.2 Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas.
F25.8 Kiti schizoafektiniai sutrikimai.
F25.9 Nepatikslintas schizoafektinis sutrikimas.
F28 Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai.
F29 Nepatikslinta neorganinė psichozė.
