Potrauminio streso sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas yra proto ir emocijų smurto pasekmė. Terminą “potrauminio streso sutrikimas” 1980 m. pavartojo Amerikos psichiatrų asociacija. Šį sutrikimą mokslininkai pradėjo tyrinėti prieš 30 metų ir iki šiol daugelis jo aspektų dar nesuprantama.
Potrauminio streso sutrikimas prasideda tuojau pat po streso, po nepaprastai stipraus išgyvenimo (pvz., dalyvavimo mūšyje, seksualinės prievartos), tačiau gali pasireikšti ir po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar netgi po kelerių metų. Patirtas įvykio išgyvenimas gali vėl ir vėl grįžti (pvz., jį prisiminant), pacientas vengia buvusio išgyvenimo stimulų (pvz., jei buvo užpultas lifte, vengia juo naudotis), jam gali būti pastovi sudirgimo būsena, greitai išsigąsta, lyg “eina sargybą”. Pavyzdžiui, Vietnamo karo veteranai sėdasi nugara į sieną, išprievartavimo auka žvalgosi aplinkui, ar nematyti prievartautojų. Nukentėjusieji blogai miega, dažnai būna susijaudinę ir nesugeba susitelkti (padidėjęs budrumas, suklusimas ar sujaudinimas). Sutrikimo klinikai būdinga tai, kad atsimenami įvykiai, kankina naktiniai košmarai ar prisiminimai. Aukos dar ir dar kartą išgyvena traumuojantį įvykį, kurių metu jie jaučiasi ar tiesiog elgiasi taip, tarytum tas įvykis vėl kartojasi. Neretai jie šio epizodo gerai neatsimena. Jie kenčia ir tada, kai prisimena ar mato panašų į buvusį įvykį simbolį (pvz.: įvykio metinės, degančio miško garsas, policininkas, šūvis). Lifte išprievartauta moteris į jį įlipusi pradeda nejučia dažniau kvėpuoti ir kt. Rizika susirgti potrauminio streso sutrikimu didėja, kai įvykis, stresas būna netikėtas, žiaurus ar ilgalaikis ir kartotinis, bei tuomet, kai gresia kūno sužalojimas, pavojus gyvybei, auka pažeminama ar sugriaunama jos visuomeninė ir socialinė palaikymo sistema.
Tokių asmenų fiziologinė reakcija ne tik į traumuojančius prisiminimus, bet ir į tiesioginį garsų triukšmą ar vaistų injekciją būna sustiprėjusi. Jiems būna padidėjęs arterinis kraujospūdis, padažnėjęs širdies plakimas, manoma, kad daugiau išsiskiria neuromediatorių – katecholaminų (norepinefrino ir epinefrino), nes aktyvinama simpatinė nervų sistema organizmui rengiantis gynybai.
Pagrindinis potrauminio streso sutrikimo klinikinis požymis yra skausmingas įvykio išgyvenimas, patirtų situacijų vengimas, emocijų pribukimas ir pastovaus sudirgimo jausmas. Tiriant tokių pacientų psichiką, neretai išryškėja kaltės, atsiskyrimo, pažeminimo jausmas, disociaciniai simptomai, panikos atakos. Gali būti išgyvenamos iliuzijos ir haliucinacijos, taip pat pasitaiko agresija, prievartos protrūkiai, menka savikontrolė, depresija ir piktnaudžiavimas medžiagomis. Neretai nustatoma galvos traumos pasekmių: epilepsijos sindromas, polinkis vartoti alkoholį ir kitus vaistus. Ūminė intoksikacija priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ar jų nutraukimas gali labai priminti potrauminio streso sutrikimo kliniką ir gali būti sunku juos diferencijuoti, kol nebus susilaikyta nuo piktnaudžiavimo. Dėl šios priežasties gali būti nustatoma netiksli diagnozė, paskiriamas netinkamas gydymas. Reikia pagalvoti apie potrauminio streso sutrikimą, kai būna ilgalaikis skausmo sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nerimo, nuotaikos sutrikimai, pvz., 28 % atvejų nustatomas generalizuoto nerimo sutrikimas, 29 % – depresija, 12 % – fobijos, 10 % – piktnaudžiavimas alkoholiu.
Potrauminio streso sutrikimo diagnozė pagrindžiama įvertinus praeities traumas ir žinant šio sutrikimo simptomų ypatumus.
G. DAUBARAS