F 41.2 Mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas.
Šią kategoriją reikėtų vartoti tuomet, kai kartu pasireiškia ir nerimo, ir depresijos simptomų, tačiau nė vieni jų nėra vyraujantys, o atskirai paėmus kiekvieną sindromą jis nėra pakankamai ryškus specifiniam sutrikimui (nerimui ar depresijai) diagnozuoti. Jei nerimo simptomai yra labiau išreikšti, esant lengvesnei depresijos simptomatikai, tuomet reikia diagnozuoti kurį nors specifinį fobinį ar nerimo sutrikimą. Jei ir depresinė, ir nerimo simptomatika yra pakankamai išreikštos ir atitinka abiejų sutrikimų diagnostikos kriterijus, turi būti diagnozuojami abu sutrikimai ir nevartojama ši diagnozė (F 41.2). Jei praktiniais. sumetimais turi būti įrašyta tik viena diagnozė, tuomet pirmenybė teikiama depresijos diagnozei. Diagnozei nustatyti būtinai turi būti, nors ir laikinai, tam tikrų vegetacinės nervų sistemos simptomų (drebulys, širdies plakimai, burnos džiūvimas, skrandžio spazmai ir t.t.). Jei sutrikimas pasireiškia tik nerimastingumu ir perdėtu susirūpinimu be vegetacinių simptomų, šios diagnozės negalima vartoti. Jei šio sutrikimo kriterijus atitinkantys simptomai pasireiškia reikšmingų stresogeniškų gyvenimo įvykių ar pokyčių metu, turi būti vartojama kategorija F 43.2 – adaptacijos sutrikimai.
Individų su šiuo santykinai švelnių simptomų deriniu dažnai pasitaiko pirminės medicinos praktikoje, tačiau dar dažniau – bendroje populiacijoje, ir jie niekada nesikreipia į bendros praktikos gydytojus ar psichiatrus.
