DĖL PIRMINIO, ANTRINIO IR TRETINIO LYGIŲ PSICHIATRIJOS IR PSICHOTERAPIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO SUAUGUSIESIEMS REIKALAVIMŲ BEI BAZINIŲ KAINŲ TVIRTINIMO
9 priedas
Psichiatrijos ir psichoterapijos DETALIZUOTŲ paslaugų SUAUGUSIESIEMS APRAŠYMAS
Dauguma TLK-10 skyriuje F00-F99 išdėstytų sutrikimų yra lėtiniai. Dalis psichikos sutrikimų tęsiasi visą gyvenimą. Išimtis tik trumpalaikės tranzitinės psichozės, tačiau dažnai ir jos kartojasi, todėl psichikos sutrikimo gydymas tęsiasi beveik visą gyvenimą, skiriasi tik jo intensyvumas.
1. Aktyviu gydymu laikomas kompleksinis ir intensyvus gydymas stacionare, dieniniame stacionare arba ambulatoriškai, kai derinami įvairūs psichikos sutrikimų gydymo būdai: psichofarmakoterapija, skiriant adekvačias dozes, elektros impulso terapija, psichoterapija ir kiti. Aktyvus gydymas reikalingas, kai pablogėja paciento būsena. Aktyvaus gydymo tikslas – kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti remisiją.
2. Palaikomuoju (priešrecidyviniu, profilaktiniu) gydymu laikomas kompleksinis gydymas psichotropiniais preparatais, psichoterapija, teikianti ir socialinę pagalbą ir kt., siekiant pacientą apsaugoti nuo ligos pasikartojimo ar esamų simptomų progresavimo.
3. Neefektyviu laikomas toks gydymas, kai gydymo priemonių kompleksas, derinant psichotropinius preparatus, psichoterapiją, elektros impulso terapiją, socialinę pagalbą bei kitus gydymo metodus, nepagerina ir nestabilizuoja sveikatos būklės.
Dienos stacionaras – tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Jame pacientai dieną aktyviai gydomi psichotropiniais medikamentais, jiems taikomos įvairios psichiatrinės reabilitacijos priemonės, psichoterapija, bet nakčiai grįžta į namus.
Parodymai hospitalizacijai dienos stacionare yra pakitusi psichikos būklė, dėl kurios neįmanoma tęsti gydymo ambulatoriškai, bet pacientas lieka socialiai adaptuotas arba būtina stacionarinį gydymą laipsniškai pakeisti ambulatoriniu.
Dienos stacionare turi būti darbuotojų kabinetai, procedūrų kabinetas, 5-7 lovų palata (jei taikoma infuzinė terapija ar didelės psichotropinių vaistų dozės). Be minėtų, turėtų būti grupinė psichoterapijos, meno terapijos, muzikos terapijos, darbo terapijos ir kt. patalpos. Patalpų plotą reglamentuoja higienos normos.
Psichofarmakoterapija – tai gydymas psichotropiniais preparatais. Psichotropiniams preparatams priskiriami antipsichotikai, antidepresantai, trankviliantai, normotimikai.
Šeimos konsultavimas – tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus. Šeimas konsultuoja psichiatras, jei reikia – ir psichologas.
Psichiatrinės abilitacijos terminas galėtų būti vartojamas kalbant apie asmenis, turinčius įgimtą protinį atsilikimą. Tai priemonių, padedančių suformuoti asmens funkcionavimo aplinkoje įgūdžius, kompleksas.
Psichiatrinė reabilitacija – tai kompleksas priemonių, kurios padeda psichikos sutrikimų turinčiam asmeniui geriau prisitaikyti ir funkcionuoti aplinkoje (įvairūs klubai, įgūdžių mokymas ir kt.).
Psichosomatiniai sutrikimai – sutrikimai, kurių šifrai yra F45.0 – F45.9; F54.
Neuroziniai sutrikimai – sutrikimai, kurių šifrai yra F40 ‑ F44; F48, F50 – F52, F60 – F69.
Endogeniniai sutrikimai – sutrikimai, kurių šifrai yra F00 ‑ F09, F20 – F29, F30 – F39, F53, F70 – F79.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltos psichozėssutrikimai, kurių šifrai yra: F1x.0, F1x.3, F1x.4, F1x.5, F1x.6, F1x.7.
Ilgai sergantys psichinėmis ligomis ligoniai:
1) paguldyti į stacionarą tardymo ar prokuratūros įstaigų siuntimu arba teismo sprendimu,
2) dėl ilgalaikių psichinių sutrikimų negali būti išleisti namo ar perkelti į psichoneurologijos pensionus dėl blogos psichikos būklės, charakterio ir elgesio pakitimų,
3) pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10) skirtini prie sergančių tokiais ilgalaikiais psichiniais sutrikimais ir ligomis: F20, F25, F71-F73, F62, F84, F00-F03, F32.3, F33.2, F33.3.
socialinė reabilitacija – tai priemonių, gerinančių socialinį paciento funkcionavimą (darbinių įgūdžių mokymą, finansinę paramą, pagalbą kasdieniniame gyvenime ir t.t.), kompleksas.
Psichoterapija – tai žodiniu ir nežodiniu psichoterapeuto ir paciento bendravimu, mokslinėmis psichologijos teorijomis, psichoterapeuto ir paciento sąveikos psichologinių mechanizmų supratimu pagrįsti gydomojo poveikio metodai. Jų tikslas – paciento sveikatos grąžinimas ar pagerinimas, jo psichologinio bei socialinio funkcionavimo pagerinimas.
Gydytojas psichoterapeutas – asmuo, turintis bazinę gydytojo psichiatro licenciją bei psichoterapijos paslaugų teikimo sertifikatą.
Psichologas-psichoterapeutas – asmuo, turintis bazinę medicinos psichologo licenciją bei įgijęs psichoterapijos paslaugos teikimo sertifikatą.
Psichoterapija – psichoterapijos teorijos ir poveikio metodų visuma, apimanti asmenybės struktūros, normalaus asmenybės vystymosi supratimą, asmenybės patologinių pokyčių ir psichoterapinio poveikio aiškinimą ir specifinius šios krypties psichoterapinio poveikio metodus. Moksliškai pagrįstomis laikomos tos psichoterapijos kryptys, kurias pripažįsta Europos psichoterapijos asociacija.
Psichoterapijos procesas – 3 pakopų gydymas:
a) giluminė psichoterapija, kai siekiama padėti pacientui suvokti savo psichikos ar asmenybės sutrikimo priežastis ir rekonstruoti asmenybės struktūrą bei funkcionavimą;
b) psichoterapija nukreipia problemą, kai siekiama padėti pacientui efektyviau išnaudoti jo turimus asmenybės resursus sveikatos bei gyvenimo problemoms spręsti;
c) palaikomoji psichoterapija, kai siekiama išlaikyti paciento funkcionavimo lygį, kad jo gyvenimo ir sveikatos kokybė neblogėtų.
Psichoterapijos seansas – betarpiškas psichoterapeuto ir paciento bendravimas individualiai ar grupėje, kurio metu žodiniais ir nežodiniais metodais siekiama paciento pasikeitimo. Psichoterapijos seansai yra 2 rūšių:
a) individualiosios psichoterapijos – psichoterapeuto ir paciento bendravimas individualiai;
b) grupinės psichoterapijos – psichoterapeuto ir paciento bendravimas grupėje.
Nozologinė diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimo požymių atpažinimas bei klasifikavimas pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančią Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostinę klasifikaciją.
Asmenybinė diagnozė – konkretaus paciento vystymosi ir šio proceso sutrikimų bei problemų diagnozė, vadovaujantis mokslinėmis psichologinėmis asmenybės vystymosi teorijomis.
Psichoterapinė diagnozė – mokėjimas suvokti ir aprašyti nustatytų psichikos ir asmenybės sutrikimų priežastis, psichologinius asmenybės savigynos mechanizmus, asmenybės psichoterapinių pokyčių potencialą bei taikytiną konkrečiam pacientui psichoterapiją.
Psichoterapijos konsultacijas teikia gydytojas psichoterapeutas, o psichoterapijos seansus atlieka gydytojas psichoterapeutas arba psichologas-psichoterapeutas.
Psichoterapijos paslaugų, teikiamų tiek paros, tiek dienos stacionare, finansavimas įtrauktas į ligos gydymo profilio bazinę kainą.